Keliones laike
Stai kokius idomus faktus apie keliones laiku apraso “Panevezio balsas”:
Istorija yra išsaugojusi daugybę pasakojimų apie keliones laiku. Danų fizikas Poksas Hegluidas nutarė surinkti visų šių įvykių liudijimus į vieną vietą. Mokslininkas galiausiai tapo visiškai unikalios fantastinių istorijų kolekcijos savininku.
Pradedant nuo 1976-ųjų ir iki mūsų dienų žinoma jau mažiausiai 274 atvejai, kai lėktuvo pilotas, išskridęs vykdyti užduoties, patekdavo… į praeitį. Visus juos patvirtina oficialūs, dokumentuoti ir labai nuoseklūs amerikiečių ir rusų pilotų liudijimai, kuriuose smulkiai aprašyta, ką tie vyrai matė. Valdžia, suprantama, stengiasi išlaikyti tokius įvykius paslaptyje – kol bus rastas bent kiek įtikinamas mokslinis paaiškinimas šioms paslaptingoms kelionėms. Todėl Poksui Hegluidui teko nemažai pavargti, kol išsiaiškino, į kokį laikmetį (epochą, metus) ir kokią šalį buvo patekęs kiekvienas pilotas.
1939 metais dingo paprastas keleivinis lėktuvas, dingęs skrydžio iš Rio de Žaneiro Brazilijoje į Havaną Kuboje metu. Nukritusio jo niekas nerado, bet nieko nuostabaus tame nebuvo – juk visur džiunglės… Žuvusiaisiais buvo paskelbti 32 keleiviai ir 4 ekipažo nariai. Byla, kaip sakoma, buvo baigta. Bent iki 1994-ųjų, kol viename Kolumbijos Bogotos miesto aerodrome nusileido nežinomas keleivinis lėktuvas. Akivaizdžiai ikikarinės gamybos mašina nusileido sėkmingai ir pagal visas taisykles, tačiau kai iš jo niekas neišlipo, aerodromo darbuotojams teko atverti lėktuvo liuką iš išorės.
Tai, ką pamatė specialistai, buvo verta Stiveno Kingo romano: lėktuvo salone, keleivių krėsluose, sėdėjo skeletai. Prieš kai kuriuos jų stovėjo puodeliai karštos garuojančios kavos ir peleninėse smilko cigaretės. Tarytum nelaimėliai nugyveno gyvenimą, mirė ir sudūlėjo per kelias minutes, kol lėktuvas riedėjo nusileidimo taku.
Mokslininkai nustatė, kad 1994 metais Kolumbijoje nusileidęs lėktuvas identiškas tam, kuris 1939-aisiais dingo Brazilijoje. Tiksliau, tik taip jie išdrįso paskelbti, jog tai vienas ir tas pats lėktuvas, kad nebūtų palaikyti bepročiais. Bet paaiškinti, kaip nusileido lėktuvas, prie kurio šturvalo sėdėjo skeletas, jie nesugebėjo.
Bet čia dar niekai. Kai kurie iš laike „keliavusių“ pilotų pasakoja regėję Senovės Romą, kiti su savo supermoderniais koviniais naikintuvais staiga atsidurdavo pačiame Antrojo pasaulinio karo oro mūšių įkarštyje…
Pasak daktaro Hegluido, pasakodami apie savo keliones į praeitį, visi be išimties lakūnai pabrėždavo, jog trukdavo jos ne ilgiau kaip 20 sekundžių. Įdomu ir tai, kad į kitą laiką jų lėktuvai patekdavo tiek skrisdami viršgarsiniu, tiek ir mažesniu už garsą greičiu.
Beje, danų mokslininkas – ne vienintelis, turintis informacijos apie tokius keistus faktus. Praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje Honkongo laikraštis „Wen Wen Po“ išsispausdino straipsnį apie berniuko vardu Jun Li Čenas likimą.
1987 metais psichiatrų įvertinimui buvo atvesdintas paauglys, tvirtinantis, jog atkeliavo iš praeities. Berniukas laisvai kalbėjo senovės kinų kalba, atmintinai žinojo seniai mirusių ir pamirštų karvedžių ir filosofų biografijas. Psichiatrus sukrėtė Jun Li Čeno senovės Kinijos ir Japonijos istorijos žinios, mūsų laikais žinomos tik itin siauram specialistų ratui.
Apsirengęs paauglys irgi buvo taip, kad susidarė įspūdis, jog nužengė iš kostiumo istorijai skirtos knygos puslapių. Deja, 1988-ųjų gegužę Jun Li Čenas dingo taip pat paslaptingai, kaip ir buvo atsiradęs. Ekspertai jau buvo bepamanantys, kad berniuko „vizitas“ buvo kruopščiai parengta provokacija, bet jiems sutrukdė vienas istorikas, archyvuose atkapstęs legendą, visiškai sutapusią su svečio iš praeities pasakojimais.
Legendoje buvo pasakojama apie berniuką vardu Jun Li Čenas, netikėtai dingusį iš tėvų namų ir taip pat netikėtai vėl juose pasirodžiusį po dešimties metų, atrodydamas lygiai taip pat, kaip dingimo dieną. Čenas esą buvo visiškai pamišęs, nes pasakojo pabuvojęs ateityje, matęs milžiniškus geležinius paukščius ir debesis siekiančias „dėžes“, kuriose gyvena žmonės. Laikas, į kurį, paauglio tvirtinimu, jis buvo patekęs ir įvardyta data pagal krikščioniškąjį kalendorių atitiko 1987-uosius metus.
Dar yra istorija, nutikusi 1994-aisiais, Šiaurės Atlante. Norvegų žvejai atviroje jūroje iš vandens ištraukė dešimties mėnesių mergaitę, pririštą prie gelbėjimosi rato. Galima įsivaizduoti, kaip nustebo vyrai, ant gelbėjimosi rato radę užrašą… „Titanic“.
Kai radinys pasiekė mokslininkus, šie patikrino 1912-aisiais nuskendusio lainerio keleivių sąrašus ir rado kūdikio motiną, nugrimzdusią į Atlanto dugną kartu su „Titaniku“.
Šiuolaikiniai mokslininkai pripažįsta, jog kelionės laike – visiškai įmanomas dalykas. Tiesa, kol kas tik teoriškai.
Rimčiausiais laiko savybių tyrinėjimo eksperimentais laikomi serija bandymų, 1950–1980 metais atliktų Sovietų Sąjungos astrofiziko profesoriaus Nikolajaus Kozyriovo. Mokslininkas rėmėsi faktu, kad dėl to, jog žvaigždės yra taip toli nuo Žemės, kol jų šviesa pasiekia mūsų planetą, žvaigždės spėja pakeisti savo padėtį. Trumpai tariant, dabar žvelgdami į nakties dangų mes matome žvaigždes ne ten, kur jos yra, o ten, kur jos kadaise buvo.
Profesoriaus Kozyriovo bandymai net leido sukurti prietaisą, leidžiantį „pamatyti“ ateityje vyksiančius procesus – pavyzdžiui, kaip po kelių šimtų parų „elgsis“ saulė.
1995 metais Didžiosios Britanijos ir JAV mokslininkai atliko tyrimus Antarktidoje. Nė vienas jų nė nepagalvojo, jog padarys atradimą, sukrėsiantį visą pasaulį, bet tas atradimas neturės nieko bendra su jų tyrimais.
Kai jie pirmąkart išvydo danguje virš ašigalio besisukantį pilką rūką, pamanė, jog tai paprastas viesulas. Bet jis nekeitė formos ir laikėsi vienoje ir toje pačioje vietoje. Mokslininkai nusprendė atsidūrę anomalijos zonoje ir ryžosi atlikti kelis eksperimentus.
Sausio 27 dieną jie į viesulo zoną pasiuntė zondą, registruojantį vėjo greitį, oro temperatūrą ir drėgmę. Kai zondas grįžo, jo chronometras rodė datą: sausio 27-ąją. Tik metai buvo ne 1995-ieji, o 1965-ieji.
Mokslininkai eksperimentą pakartojo, kad atmestų įrangos gedimą, ir vėl gavo tokį pat rezultatą. Šis projektas buvo pavadintas „Laiko vartais“ ir… visiškai įslaptintas.
Kiek žinoma, tyrimai Antarktidoje vyksta iki šiol. Manoma, kad piltuvo formos sūkurys virš Pietų ašigalio yra laiko tunelis. Jungtinės Valstijos visu pajėgumu ruošia žmogaus perkėlimo laike programą ir net kalbama, jog rimtai svarstomi žmonijos istorijos pakeitimo kelionių laike pagalba projektai.
Rodyk draugams
