Laiskai is diskotekos
Kadangi ir si garbinga knyga apie 80-uosius pateko i mano ranka, ta proga nutariau ir ja pristatyti. Tagi Alvydo Dargio menines apybraizos apie jaunimo problemas ir gyvenima is 80-uju periodo, kaip diskotekos, pankai, rokeriai (baikeriai), breikeriai, diskotekos, vinilines ploksteles, alkoholis ir t.t., kurios tam tikru laiku buvo spauzdintos ivairiuose zurnaluose (pavz. “Nemunas”), nes keleta tikrai puikiai atsimenu. Viskas sudeta i viena knyga ir isleista 1991 metais nei daug nei mazai 7000 egz. tirazu. Taip pat knygoje apstu puikiu lietuvisku nuotrauku. Ir knyga kietais virseliais. bet kuriuo atveju vienareiksmiskai rekomenduoju tiems kas domisi ar praleido jaunystes ar vaikystes dienas 80-aisiais, knyga kuria butina tureti. Begalo esu uz ja dekingas senam geram draugui, sugerovui ir siaip geram zmogui, bei kolegai Dario.



“Atejau gerokai pries diskotekos vakara ir ilgai sedejau uzkulisiuose. Sarunas vienisas tunojo tolimame aktu sales kampe, apie kazka mintijo, kol pagaliau uzlipo ant scenos ir pradejo piktai narplioti spalvotu vielu kamuolius. Paskui atejo jo istikimas pagalbininkas Giedrius Dapkus. Tai jis sugalvojo visa diskotekos apsvietimo sistema, kurioje derejo ir fanerines dezes, apklijuotos virtuvine folija, praverte ir fotolaboratorijos raudonieji zibintai. Kai pagaliau po keliu valandu itempto darbo visa tai buvo prijungta prie stiprintuvu ir magnetofonu, pamaciau tikrai fantastiska sviesuliu mirgejima. Tik veliau Sarunas prisipazino, kad prie tu sviesos efektu triuse beveik metus ir is savo kisenes paklojo visa simtine. Sviesos efektu sistema jis nutares padovanoti mokyklai po isleistuviu, kaip padare ir jo pirmtakas. Sarunas gerai zinojo, kad anksciau ateis tokia valanda, kai vel atsidurs ant mokyklos laiptu, ir jei kas nors mandagiai pasiteiraus, ko atejes, tai atsakys, kaip ir tie, palike cionai kur kas liudnesniu prisiminimu, - del diskotekos…
Diskoteka dabar yra tarsi didele teatro scena, kurioje niekas nenori buti paprastu statistu. Kiekvienas jaunuolis troksta, kad pasaulis ji pastebetu, ir niekas jo taip nesiutina kaip abejingumas. Tokia isvada padare Sarunas per tuos trejus metus, ziuredamas nuo scenos i sale. Muzika diskotekos sokejui- tik dekoracija. Isidemetina, kad niekas nenori “vaidinti” vienisa, nesuprasta, besiblaskanti. Visiems turi atrodyti drasus, verzlus, sunkai tveriantis savo kailyje. Susiburia grupelemis sales kampuose pagal namus, gatves, klases ar polinkius, ir prasideda spalvingas “spektaklis”- kas esu as. Dabar daugelis gerai jaucia ritma. Kiti, atrodo, net “kaifuoja” nuo muzikos: taip nuosirdziai isgyvena sokio nuotaika…”
Rodyk draugams



