Tiksliau sakykime nelabai grazu taip elgtis…Dar tiksliau- vogti idejas ir temas is kolegu ir draugu, bei nenurodyti is kur paimta ta nuotrauka, na ir visai negrazu trinti komentarus su prasymu bent jau nurodyti saltini is kur paimta ta nuotrauka ir neatsakyti i mano zinute. Kad nuotrauka mano tai faktas, nes as esu ja per sonus ir apacia apkarpes. Siuo atveju gi nukirptas tik virsus…Spresti Jums ar tai grazus poelgis ar nelabai?
Vienas labai geras zmogus ir kolega mestelejo si labai idomu vaizdeli esanti jotubeje, kuriame uzfiksuotas reportazas is praeities- savaitgalis 1987-uju Palangoje vasara. Siulau ir jums perziureti, nes labai idomus ir nostalgiskas filmukas, kuriame atspindeti visi Palangos uzkaboriai, pliazas, kavines, parduotuves, gatves, “akmenys”, jaunimo mados, sukuosenos, “skudurai”, sokiu aikstele, bei nuotraukos is Kardiofono pasirodymo. Didelis respektas autoriui Arunui Gliaudziui uz issaugota medziaga. Vienintelis minusas, mano poziuriu, neytin vykusiai parinktas muzikinis fonas, taciau tai neuzgozia siu vaizdu:
Rytu Vokietijos filmu studijos DEFA mokslines fantastikos kino klasika. Kaip tik perziurejau visus tris filmus, kurie kartu yra isleisti oficialiame DVD ir apie kuriuos ir noreciau trumpai snektelt. Beabejo daugelis, na bent jau tie kam nesvetima sci-fi klasika, zino senuju filmu vokiskuosius sedevrus kaip Nosferatu, Metropolis, Woman In Moon, Kabinet Des Dr. Kaligari, taciau vargu ar daugelis zino sovietinio bloko fantastika, siuo atveju rytu vokieciu. Jei DEFA, dar kam kiek prisimenama ar kelia nostalgijas del filmu apie indenus su jugu Gojko Mitic, bet stai reti bandymai kurti fantastini stiliu taip ir liko uzmirsti.
Taigi, pirmasis filmas “Der Schweigende Sterne” (Tylioji zvaigzde) isleistas i ekranus dar 1960 metais, bei kuris uz poros metu vakaruose, kiek sutrumpinta, bei angliskai igarsinta versija, pristatomas pavadinimu “First Spaceship To Venus”. Butinai reikia pamineti, kad tai bendras rytu vokieciu, bei lenku bendradarbiavimo produktas pagal Stanislawo Lemo “Astronautus”. Ateityje, 1985 metais, zmonija gauna signala is Veneros, kurio tikslios reiksmes nepavyksta issifruoti. Bendromis visos zmonijos pastangomis, kaip tai dera to laikmecio rytu Europos filmuose, neapsieinant be vadovaujancios Maskvos rankos, su draugiskais Indijos, Afrikos, Japonijos, bei Kinijos ir kitu saliu atstovais, vykdoma misija i Venera. Atvykus i vieta, planeta randama suniokota kaip po atominio karo, didele radiacija, net visa matoma planetos aplinka, igulos narei japonei, isgyvenusiai Hirosimos tragedija, primena apie atominio karo pasekmes. Kaip isaiskeja, Veneros gyventojai isties ruosesi termabranduoliniam Zemes puolimui, bet tik patys susinaikino save bei visa savo civilizacija, todel filma reiketu vertinti kaip perspejima, saltojo karo laikotarpiu, apie atominio karo gresme ir jo pasekmes. Atskirai reiketu isskirti kostiumus, bei dekoracijas, ypatingai atominio sprogimo isdegintu miestu, bei likusio “centrinio valdymo pulto” teritorija. Tiesa, siandien filmas gali pasirodyti labai navus, bei su primityviais spec.efektais, netgi viksrinis robotas-tankas Omega yra labai jau nevangus ir neitikinamas. Kalbant apie dekoracijas, mano akimis, yra labai neblogos, kad dalinai man siek tiek primine italu filma “Terrore Nello Spazio” (1965), kad net imi svarstyti ar tik nebus jo kurejai pasinaudoje rytu Europos patirtimi planetos dekoracijose? Nors kritikai dekoraciju ar rubu panasumu randa palygine su “Forbidden Planet” (1956). Galbut. Taip pat negincijamai skafandrus, mano nuomone kopijavo Klusantsevas savo kultiniame “Planeta Bur” (1962). Taigi, pati filma as vertinu 8/10.
Antrasis filmas, bendras vokieciu, rusu bei bulgaru darbas “Eolomea” (1972), kurio prisipazinsiu nelabai supratau, bent jau vietomis man jis labai padrikas ir pernelyg daug prikimstas bereikalingu vaizdu, juolab istorija pasakojama ne chronologine tvarka. Taciau jei kam patinka melancholiskas “Silent Running” (1972) ar “Solaris” (1972), “A Space Odyssey” (1968), tiems turetu patikti ir “Eolomea”, nes filmas skirtas labiau apmastymams niekur neskubant. Be pedsaku dingstant kosminiams laivams, sustabdomi visi skrydziai ir pradedamas tyrimas. Pasirodo, kad laivai nedinge, o savanoriskai su visa igula stovi toje pacioje kosmineje stotyje, i kuria ir keliavo, ir laukia tinkamo laiko pradeti misijos i tolimasis zvaizgdes, kurioje yra gyvybe. Labai gerai pavaizduota kosmoso stoties, bei vidaus scenos, taciau asteroido scenos man neitikinancios ir prastos, lygiai kaip ir juokingas trenktas skardinis robotas. Taciau filmo nuotaiku panasumo reiketu ieskoti labiau ji lyginant su “2001 metu kosmine odiseja”, nes kurejai pasirinko ta pacia tema, tik pateikiant ja savo poziuriu, todel Kubriko filmo gerbejams sis filmas turetu buti kaip tik. Ir visai nebloga kosmines tematikos muzika. 8/10. Keista, kad neradau spalvoto treilerio, nes filmas spalvotas.
Treciasis butu 1976 metu “Im Staub Der Sterne” (Zvaigzdziu dulkese), vakaruose rodyto pavadinimu “In The Dust Of The Stars”. Butent si filma dar labiau pamenu is vaikystes, negu mano apzvelgta antraji, kadangi yra daugiau uzsifiksave vaizdu. Ateities kosminio laivo igula, po keliu metu keliones, gauna pagalbos signala is vienos planetos. Atvykus i planeta, jos gyventojai teigia, kad jie jokio signalos nesiunte, na nebent kai atlikinejo radijo aparato isbandymus. Kaip veliau issaiskes, tikrieji planetos gyventojai yra pavergti ir dirba giliose sachtose, o pavergejai naudojasi ju sunkiu triusu ir iskastais mineralais, bei sugeba, spinduliu pagalba isplauti smegenis, taip itikinant svecius, kad viskas gerai, kad reikia ruosti laiva kelionei atgal. Taciau laive lieka vienas astronautas, kuris nedalyvavo priemime ir jis dar zino tikraji ju keliones i sia planeta tiksla. Kaip ir dera sauniems astronautams, jie sugeba sukelti sukilima, kuris tikruosius sios planetos gyventojus isvaduos is jungo. Kas man nepatiko filme. Jei su humanoidais atrodanciais kaip zmones, bei kalbanciais kaip zmones, as dar galiu sutikti, bet stai filme apsciai kvailu sokiu tai jau per daug. Taip ir nesupratau ju esmes ir prasmes, nes neva futuristiniu moderniu sokiu tai buvo labai daug, juolab kartais atrodydavo, kad jie pereis i sekso orgijas. Plius sie absurdiniai sokiai jungiami su aiskiai paveluota psichodeline muzika, bei suprask ne tai narkotiniais ne tai alkoholiniais burnos gaivikliais, bei visai nesuprantama bloguju lyderio vardu “Bosas” mada dazyti plaukus ivairia spalva, bei aplink sliauziojanciomis gyvatemis. Nezinau, nebent si filma reiketu ziuret per filosofine ar politine prizme, galbut. As gi ji vertinciau 6.5/10.
Dar vienas uzmirstas synthpop judejimo vardas- DATA. Grupe, kuria 1979 metais subure norvegu kilmes kompozitorius Georg Kajanus, pries tai isgarsejes su britu folk-pop grupe Sailor. 1978 metais isirus Sailor, Kajanus nusprende pasinerti i tuo metu nauja terpe- elektronines muzikos bangas, ko pasekoje neuzilgo, pasikvietus dainininkes seseris Frankie ir Phil ir susibure Georg Kajanus elektroninis projektas DATA. Pirmaji albuma isleido jau 1981 metais pavadine “Opera Electronica”, ir kurio gabalai skambejo trumpametraziniame filme “Towers Of Babel”, kuris buvo nominuotas BAFTA apdovanojimui ir 1982 metais laimejo apdovanojima Chicagos filmu festivalyje. Veliau buvo isleisti dar du experimentines elektronikos albumai “2-Time” (1983), bei “Elegant Machinery” (1985), kurio pavadinimu pasivadino siandienos garsi naujojo synthpop atgimimo grupe, kuri kaip teigia buvo labai inspiruota sio albumo. Is pirmojo albumo galima butu iskirti pakankamai minimalistinio skambesio, saltoka, bet sokiams skirta gabala “Fallout”, o is antrojo neabejotinai “Living Inside Me”, kurie beabejo buvo isleisti atskirais singlais ir turejo gan nemaza sekme pries ileidziant albumus. Veliau grupe kaip projektas nustojo gyvuoti, o Kajanus subure kitus projektus kaip Noir ir pan. Na o siandien DATA gabalai karts nuo karto vis dar turi garbes buti itrauktiems i ivairius elektronines muzikos palikimo lobynu klodu rinkinius. Trumpai kalbant apie pacia muzika, tai jauciasi experimentavimas, tiksliau nauju elektronines muzikos forumu ieskojimas synthpop terpeje, is dalies kaip ir tinka to laikmecio pogrindiniu klubu diskotekoms, bet is kitos puses skambesys nera popsinis ir labai minkstas, nes buvo idedama daugiau tamsesnio atspalvio, saltos bangos, o siaip labai idomus pavyzdys kuomet atlikejas nuo gitaru ar poproko su folko elementais pasuka link sintezatoriais kuriamos muzikos.
Ispanu kilmes italas Luis Belmonte Peris Romano arba italo-disco gerbejams zinomas kaip Gary Low, siuo metu 54 metu amziaus, gyvenantis su zmona ir auginantis dukra. Vienas is 80-uju italu sokiu muzikos klasiku, savu laiku tvirtai stovejes italo-disco muzikos pradzioje, ilga laika nepelnytai pamirstas, siuo metu isgyvenantis nauja italo-disco eros muzikos atgimima, nes senieji gerbejai vis dar nepamirso jo kultiniu auksiniais tapusiu gabalu kaip “You Are A Danger” (1982), bei “I Want You” (1983), bei nauju gerbeju naujai atrandamu, nes sie gabalai eile kartu buvo naujai perleisti kaip patys sekmingiausi is Gary Low kurybos. 80-uju pirmoje puseje sekmingai uzkariaves sokiu aiksteles, bei radijo stotis su siais hitais, veliau sekmes laurus skyne su “Forever, Tonight And All My Life” (1983), “La Colegiala” (1984), “How Much” (1985). Didele sekme jam atnese gerbeju armijos visame pasaulyje, taciau taip pat jis buvo ne karta apgautas savo leideju, verslininku puses, del ko turejo praeiti dideli teismu etapa besiteisiant del jam nesumoketos dideles pinigu sumos. Platininiai diskai Japonijoje, bei Meksikoje, bet jokiu pinigu uz tai i atlikejo kisene. Viso teismo proceso metu jam net buvo uzdrausta dainuoti, taciau nors jis ir laimejo procesa, bet leidejas bankrutavo ir atlikejas liko ir be pinigu ir be darbo. Sis etapas jam ateme daug sveikatos, ko pasekoje 90-uju pradzioje jam buvo diagnozuotas vezys, bet sunkios operacijos buvo atliktos sekmingai ir Gary Low iki siol su didziausia padeka atsiliepia apie savo zmona, kuri ji visa laika jo neapleido ir slauge. Dabar Gary Low, deka savo seno draugo Gazebo pakvietimo ir paraginimo, ir vel primena save klubuose bei televizijoje ir senos muzikos renginiuose su savo senais kuriniais tiems kurie jo dar neuzmirso ar naujai atrado. Asmeniskai man jo muzika dvelkia vasara ir nuteikia sviesiai gerai nuotaikai, todel siulau is savo skaitytojams ivertinti jo kurinius:
Neperseniausiai per vokieciu kanala RTL ziurejau laida skirta naujosios bangos geriausiu dainu keturesdesimtukui. Be kita ko studijoje pasirode ir kai kurie sio topo atlikejai, tame tarpe ir kazkada labai senai buvusi garsi naujosios bangos panke Beborah Harry is grupes Blondie, kuria vaikysteje labai megau, ypatingai gabala “Heart Of Glass”. Taigi pamates, kaip dabar atrodo mano garbinama panku kartos atstove, supratau, kad as taip pat kartu pasenau su Debbie ir jos muzika. Neziurint i viska, si 64 metu moteriske dar turi parako ir sugeba iskepti toki gera hita. Tiesa laida, kaip sis pasirodymas is sios laidos lyg ir buvo pries du metus, tai tada pora meteliu galima nubraukti nuo jos solidaus amziaus. Nors stai, tarp kitko, sukuosenos gal nevertejo keisti, kadangi si jai netinka ir dar labiau sendina. Taigi, perklauses gabala pabijojau pazvelgti i save i veidrodi, nes supratau, kad as jau pasenau, kaip ir Debbie, ne tiek zinoma, bet vistiek. Nieko nepadarysi, ir jus, brangieji jaunieji skaitytojai, kada nors, ateityje, taip pat pasensite, tik galvoju, kazi ar galesite isspausti toki gabala budami tokiuose metuose? Tebunie tai himnas senatvei, kuomet vis dar nenorima jaustis senu ok;)
Dar viena sokiu trupes Shock buvusi nare- Barbie Wilde. Priminsiu, kad Shock kaip sokeju grupe buvo kvieciama i tokiu naujosios bangos atlikeju kaip Ultravox, Gary Numan, Adam And The Ants, Classix Nouveaux, Landscape koncertinius pasirodymus, bei klipus. Pati Barbie Wilde, be sokiu, taip pat ir dainavo, tiek ir kartu su Shock, tiek ir su jau mano pristatytais kitais Shock iseiviais Tik And Tok, bei soliniuose pasirodymuose. Taip pat 1986 metais sublizgejo Bollywoodo filme “Janbazz” su pirmuoju indu filmuose roboto sokio atlikimu. Taip pat, kiek anksciau suvaidino panke filme “Death Wish III” (1985), kuri kaip tik vakar perziurejau, bei kuriame pagrindiniame vaidmenyje filmavosi lietuviu kilmes aktorius Karolis Bucinskis- Charles Bronson’as. Be kita ko filmavosi ir eileje serijalu, bei televizijos laidu, tame tarpe ir skirtu vaiku auditorijai, taip pat dare interviu ivairioms muzikinems laidoms. Taciau labiausiai nusisekes vaidmuo kinematografe buvo antrojo Hellraiser- Hellbound (1988) pragaro pasiuntiniu trijules merginos vaidmuo. Dar idomus faktas, kad taip pat yra pasirodziusi italo-disco atlikeju Gazebo (Lunatic, Wrap The Rock) ir Den Harrow (Charleswton) klipuose. Yra parasiusi novele “The Venus Complex”. Siuo metu Barbie Wilde dirba muzikines televizijos kanaluose, kuria sokiu choreografija kitiems atlikejams, reklamai (pavz. Kodak), teatro pastatymams, bei raso erotine vampyru novele. Informacijos sausoka, bet manau uzteks nors tiek.
Dvieju robo sokeju Tim Dry ir Sean Crawford sukurtas elektronines muzikos duetas Tik and Tok. Reiketu pradeti nuo to, kad Tik and Tok yra iseiviai is garsios new romantic muzikos ir sokiu trupes Shock, kuriems 1980 metais pirmaji gabala “Angel Face”, kuris tuometu iskarto tapo madingiausiu diskoaiksteliu hitu, padejo irasyti elektroniniu grupiu Visage ir Landscape nariai. Taip pat 1981 metais Shock dalyvavo kartu su Ultravox legendiniame “People’s Palace Valentine’s Ball”, kuris tapo visos new romantic kulturos sprogimu ir isejimu i placiaja publika kaip kultinis dalykas. Po 1981 metais pasirodymo kartu Gary Numan, trupe Shock isiro. Buve trupes n)ariai Tim, Sean, bei Barbie Wilde ir Carole Caplin kartu dar tese pradeta veikla, bei isleido singla “Dynamo Beat”, taciau neuzilgo Tim ir Sean paliko si projekta ir sukure savo asmenini dueta, nors karts nuo karto dar pasirodydavo su Barbie Wilde. Duetas isgrasejo savo robotic sokio pastatymais, bei pasirodymais ivairiose televizijos laidose ar renginiuose, taip pat kaip sokejai dalyvaujant kitu elektroninkos judejimo grupiu koncertuose, pavz. Gary Numan, Duran Duran, Depeche Mode ir pan. 1982 metais duetas isleidzia savo pirmaji singla “Summer in The City/ Crissis”. Tais paciais metais garbingai tenka nusifilmuoti fantastiniame siaubo “Xtro” bei Star Wars treciame filme “Return Of The Jedi”. Sekantys singlai “Cool Running/ Vile Bodies” (1983), bei “Screen Me I’m Yours/ Dangerous And Unafraid” (1984) sukele nemaza susidomejima tarp britu, vokieciu, jei japonu scenu, ko pasekoje duetas surenge eile koncertu Vokietujoje ir Japonijoje. Veliau isleidziami dar keli singlai, bei 1984 metais pirmasis albumas “Intolerance”. KUo grupes veikla ir uzsibaigia. Iki 2003 metu, kuomet juos pakviecia sudalyvauti Star Wars autografu dalinimo renginyje. Naujai atsikures projektas sekanciais metais isleidzia nauja singla, bei uz poros metu dar du, bei sekmingai pasirodo renginyje Elektrofest, ir 2007 metais sugeba iskepti nauja albuma “Dream Orphans”.
Si karta duokle 80-aisiais labai populiariam eurodisco sokiu duetui London Boys, kuri sudare Edem Ephraim ir Dennis Fuller, kurie tragiskai zuvo 1996 metu pradzioje per autoavarija Alpese. Taigi trumpai apie grupe nuo pradziu. Nors sie vaikinai gyveno Vokietijoje nuo 1981 m., taciau susitiko ir susipazino mokykloje Londone. Pradzioje sekmingai dalyvave sokiu grupeje RollerBlade, 1986 m. buvo pastebeti prodiuseriu ir ikalbeti sukurti bendra dueta, kuris pasizymejo puikiais sokiniais duetais koncertu metu, kadangi vaikinai kuo puikiausiai, ne tik, kad dainavo, bet ir realizavo savo igytas sokiu choreografijos ziniais. Tiesa Dennis Fuller dar anksciau buvo Roxy Rollers diskotekos narys ir 1979 m. yra isleides rollerdisco singla “I Need A Holiday”. Taigi prodiuserio, bei leidejo Ralf Rene Maue deka pasauli isvydo pirmieji singlai “I’m Gonna Give My Heart” (1986), “Dance Dance Dance” (1987), “My Love” (1987), bei veliau kultiniais ir grupes vizitine kortele tape “Harlem Desire” (1987), bei “Requiem” (1988), kuris galima sakyti pramuse kelia i slove. 1988 m. isleidziamas pirmasis ir vetingiausias albumas “The Twelve Commandments Of Dance”, kuris veliau ne karta papildomai buvo perleistas ir graibstomas eurodisco gerbeju iki siu dienu, bei jo pardavimo skaicius siekia puspenkto milonu kopiju. Be “Harlem Desire” ir “Requiem”, taip pat triuskinamai i diskotekas prasiverze ir “London Nights”. Pirmaji albuma galima laikyti tikra eurodisco klasika, bei paciu geriausiu albumu grupes kuryboje, padejusiu uzkariauti gerbeju sirdis ir ilgam istrigti atmintyje del uzdeganciu sokiu rimtu, priedainiu, bei noro sokti ir dar karta sokti. Galiu asmeniskai garantuoti, kad musu 80-uju pabaigos diskotekose, London Boys gabalai priversdavo iseiti i sokiu aikstele pacius uzsisedejusius, nes po velniais pagalvodavai, jei jau tokie gabalai, tai ner ko sedeti, reikia griebti pana ir eit kuo greiciau sokt, kol dar nepasibaige diskoteka. Velesni albumai “Sweet Soul Of Music” (1991) ir “Love 4 Unity” (1993) ar “Hallelujah Hits” (1995), mano nuomone tebuvo tik bandymas pasiekti tai ka pavyko su pirmuoju albumu, bei ji kopijuoti, kazkur sekmingai, kaip “Chapel Of Love”, “Freedom”, kazkur nelabai. Na ir liudniausias momentas, tai 1996 m. sausi, gryztant is atsotogu slidinejant Alpese, pakeliui del priespriesinio girto vairuotojo kaltes, ivyko autoavarija, per kuria zuvo Edemas ir Dennis, bei taip pat Edemo zmona, ju draugas DJ bei vairuotojas. London Boys tragiskai paliko si pasauli, taciau paliko savo dainas ir gyvi savo vaizdo klipuose…R.I.P.
Vienu zodziu labai garbingas ir vertingas senu laiku muzikos gerbeju ir diskotekininku atributas stereofonines ausines (stereofoniniai telefonai- rusiskai snekant). Siuo atveju ir vel, kaip visada, is mano asmenines kolekcijos, ir mano naudotos nuo gilios vaikystes, Lvovo gamyklos 1974 m. modelio “TDS-1″ ausines. Sios ausines turi Maskvos-80 Olimpiados logotipa, vadinasi pagamintos specialiai Olimpiados metams, kaip ir dauguma to laikotarpio produkcijos kuri buvo specialiai pazymima siuo logotipu- pavz. fotoaparatai ar vinilines ploksteles ir t.t. Beje ausines veikia ligi siol. Privalumas, kad labai uzdengia (izoliuoja) nuo pasaliniu garsu, bei labai ilgas laidas.