Terrore nello spazio

Rytu Vokietijos filmu studijos DEFA mokslines fantastikos kino klasika. Kaip tik perziurejau visus tris filmus, kurie kartu yra isleisti oficialiame DVD ir apie kuriuos ir noreciau trumpai snektelt. Beabejo daugelis, na bent jau tie kam nesvetima sci-fi klasika, zino senuju filmu vokiskuosius sedevrus kaip Nosferatu, Metropolis, Woman In Moon, Kabinet Des Dr. Kaligari, taciau vargu ar daugelis zino sovietinio bloko fantastika, siuo atveju rytu vokieciu. Jei DEFA, dar kam kiek prisimenama ar kelia nostalgijas del filmu apie indenus su jugu Gojko Mitic, bet stai reti bandymai kurti fantastini stiliu taip ir liko uzmirsti.

Taigi, pirmasis filmas “Der Schweigende Sterne” (Tylioji zvaigzde) isleistas i ekranus dar 1960 metais, bei kuris uz poros metu vakaruose, kiek sutrumpinta, bei angliskai igarsinta versija, pristatomas pavadinimu “First Spaceship To Venus”. Butinai reikia pamineti, kad tai bendras rytu vokieciu, bei lenku bendradarbiavimo produktas pagal Stanislawo Lemo “Astronautus”. Ateityje, 1985 metais, zmonija gauna signala is Veneros, kurio tikslios reiksmes nepavyksta issifruoti. Bendromis visos zmonijos pastangomis, kaip tai dera to laikmecio rytu Europos filmuose, neapsieinant be vadovaujancios Maskvos rankos, su draugiskais Indijos, Afrikos, Japonijos, bei Kinijos ir kitu saliu atstovais, vykdoma misija i Venera. Atvykus i vieta, planeta randama suniokota kaip po atominio karo, didele radiacija, net visa matoma planetos aplinka, igulos narei japonei, isgyvenusiai Hirosimos tragedija, primena apie atominio karo pasekmes. Kaip isaiskeja, Veneros gyventojai isties ruosesi termabranduoliniam Zemes puolimui, bet tik patys susinaikino save bei visa savo civilizacija, todel filma reiketu vertinti kaip perspejima, saltojo karo laikotarpiu, apie atominio karo gresme ir jo pasekmes. Atskirai reiketu isskirti kostiumus, bei dekoracijas, ypatingai atominio sprogimo isdegintu miestu, bei likusio “centrinio valdymo pulto” teritorija. Tiesa, siandien filmas gali pasirodyti labai navus, bei su primityviais spec.efektais, netgi viksrinis robotas-tankas Omega yra labai jau nevangus ir neitikinamas. Kalbant apie dekoracijas, mano akimis, yra labai neblogos, kad dalinai man siek tiek primine italu filma “Terrore Nello Spazio” (1965), kad net imi svarstyti ar tik nebus jo kurejai pasinaudoje rytu Europos patirtimi planetos dekoracijose? Nors kritikai dekoraciju ar rubu panasumu randa palygine su “Forbidden Planet” (1956). Galbut. Taip pat negincijamai skafandrus, mano nuomone kopijavo Klusantsevas savo kultiniame “Planeta Bur” (1962). Taigi, pati filma as vertinu 8/10.

Antrasis filmas, bendras vokieciu, rusu bei bulgaru darbas “Eolomea” (1972), kurio prisipazinsiu nelabai supratau, bent jau vietomis man jis labai padrikas ir pernelyg daug prikimstas bereikalingu vaizdu, juolab istorija pasakojama ne chronologine tvarka. Taciau jei kam patinka melancholiskas “Silent Running” (1972) ar “Solaris” (1972), “A Space Odyssey” (1968), tiems turetu patikti ir “Eolomea”, nes filmas skirtas labiau apmastymams niekur neskubant. Be pedsaku dingstant kosminiams laivams, sustabdomi visi skrydziai ir pradedamas tyrimas. Pasirodo, kad laivai nedinge, o savanoriskai su visa igula stovi toje pacioje kosmineje stotyje, i kuria ir keliavo, ir laukia tinkamo laiko pradeti misijos i tolimasis zvaizgdes, kurioje yra gyvybe. Labai gerai pavaizduota kosmoso stoties, bei vidaus scenos, taciau asteroido scenos man neitikinancios ir prastos, lygiai kaip ir juokingas trenktas skardinis robotas. Taciau filmo nuotaiku panasumo reiketu ieskoti labiau ji lyginant su “2001 metu kosmine odiseja”, nes kurejai pasirinko ta pacia tema, tik pateikiant ja savo poziuriu, todel Kubriko filmo gerbejams sis filmas turetu buti kaip tik. Ir visai nebloga kosmines tematikos muzika. 8/10. Keista, kad neradau spalvoto treilerio, nes filmas spalvotas.

Treciasis butu 1976 metu “Im Staub Der Sterne” (Zvaigzdziu dulkese), vakaruose rodyto pavadinimu “In The Dust Of The Stars”. Butent si filma dar labiau pamenu is vaikystes, negu mano apzvelgta antraji, kadangi yra daugiau uzsifiksave vaizdu. Ateities kosminio laivo igula, po keliu metu keliones, gauna pagalbos signala is vienos planetos. Atvykus i planeta, jos gyventojai teigia, kad jie jokio signalos nesiunte, na nebent kai atlikinejo radijo aparato isbandymus. Kaip veliau issaiskes, tikrieji planetos gyventojai yra pavergti ir dirba giliose sachtose, o pavergejai naudojasi ju sunkiu triusu ir iskastais mineralais, bei sugeba, spinduliu pagalba isplauti smegenis, taip itikinant svecius, kad viskas gerai, kad reikia ruosti laiva kelionei atgal. Taciau laive lieka vienas astronautas, kuris nedalyvavo priemime ir jis dar zino tikraji ju keliones i sia planeta tiksla. Kaip ir dera sauniems astronautams, jie sugeba sukelti sukilima, kuris tikruosius sios planetos gyventojus isvaduos is jungo. Kas man nepatiko filme. Jei su humanoidais atrodanciais kaip zmones, bei kalbanciais kaip zmones, as dar galiu sutikti, bet stai filme apsciai kvailu sokiu tai jau per daug. Taip ir nesupratau ju esmes ir prasmes, nes neva futuristiniu moderniu sokiu tai buvo labai daug, juolab kartais atrodydavo, kad jie pereis i sekso orgijas. Plius sie absurdiniai sokiai jungiami su aiskiai paveluota psichodeline muzika, bei suprask ne tai narkotiniais ne tai alkoholiniais burnos gaivikliais, bei visai nesuprantama bloguju lyderio vardu “Bosas” mada dazyti plaukus ivairia spalva, bei aplink sliauziojanciomis gyvatemis. Nezinau, nebent si filma reiketu ziuret per filosofine ar politine prizme, galbut. As gi ji vertinciau 6.5/10.

Patiko (0)